2024 Autorius: Kevin Dyson | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 23:41
Stereotipinis judesių sutrikimas – tai būklė, kai žmogus atlieka pasikartojančius, dažnai ritmiškus, bet netikslingus judesius. Kai kuriais atvejais judesiai gali sukelti savęs sužalojimą. Kad toks elgesys būtų laikomas sutrikimu, pasikartojantys judesiai turi tęstis mažiausiai keturias savaites ir turi trukdyti normaliai kasdienei žmogaus veiklai. Šis sutrikimas dažniausiai paveikia vaikus, sergančius autizmu, sutrikusio intelekto ar vystymosi sutrikimų.
Kokie yra stereotipinio judėjimo sutrikimo simptomai?
Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys judesiai:
- Rocking
- Galvos daužymas
- Savęs kandžiojimas
- Nagų kramtymas
- Savęs smūgis
- Odos rinkimas
- Rankos paspaudimas arba mojavimas
- Objektų burna
Kas sukelia stereotipinį judėjimo sutrikimą?
Stereotipinio judėjimo sutrikimo priežastis nežinoma. Tačiau judesiai didėja, jei žmogus patiria stresą, yra nusivylęs ar nuobodu. Kai kurie dalykai, kurie, kaip žinoma, sukelia sutrikimą, yra tam tikros fizinės būklės, galvos traumos ir kai kurių narkotikų (pvz., kokaino) vartojimas.
Kaip dažnas yra stereotipinis judėjimo sutrikimas?
Ši būklė dažniausiai paveikia vaikus, turinčius neurologinių (smegenų ir nervų) sutrikimų, turinčius autizmą arba sutrikusio intelekto. Tai dažniau pasitaiko vaikystėje ar paauglystėje nei suaugus, bet gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms.
Kaip diagnozuojamas stereotipinis judėjimo sutrikimas?
Jei yra stereotipinio judėjimo sutrikimo simptomų, gydytojas pradės vertinimą atlikdamas visą ligos istoriją ir atlikdamas fizinį patikrinimą. Nors nėra laboratorinių tyrimų, skirtų konkrečiai diagnozuoti stereotipinius judėjimo sutrikimus, gydytojas gali naudoti įvairius testus, pvz., neurovaizdinius tyrimus ir kraujo tyrimus, kad pašalintų fizines ligas ar šalutinį vaistų poveikį kaip simptomų priežastį.
Stereotipinio judėjimo sutrikimo diagnozė nustatoma, jei simptomai rodo sutrikimą, jie išlieka keturias savaites ar ilgiau ir trukdo normaliai funkcionuoti.
Kaip gydomas stereotipinis judėjimo sutrikimas?
Gydymo tikslai – gydyti bet kokius sužalojimus dėl elgesio ir užtikrinti vaiko saugumą, taip pat pagerinti vaiko darbingumą. Gali tekti pakeisti vaiko aplinką, kad sumažėtų sužeidimo rizika. Pavyzdžiui, vaikui, kuris susitrenkia galvą, gali tekti dėvėti šalmą, kad apsisaugotų nuo galvos traumos.
Dažniausiai šia liga sergantiems vaikams taikomi gydymo būdai yra terapija, kuria siekiama sumažinti stresą, kuris gali sukelti judesius ir keisti elgesį. Vaikas, kuris renkasi odą ar muša, gali būti išmokytas laikyti rankas kišenėse, kai jaučia norą paimti ar mušti. Taip pat gali būti naudojami atsipalaidavimo metodai, padedantys vaikui atsispirti potraukiams. Elgesio terapijos metodas, žinomas kaip diferencijuotas kito elgesio sustiprinimas (DRO), skirtas atlyginti už socialiai tinkamą elgesį. Kitas elgesio metodas, vadinamas funkciniu bendravimo mokymu (FTC), moko ir apdovanoja asmenį už tai, kad jis naudoja alternatyvius atsakymus ar verbalines strategijas, kad pakeistų stereotipinius judesius, kai suvokia, kad jam ko nors reikia arba jaučiasi sunerimęs.
Kai kuriais atvejais gali būti naudingi antidepresantai, tokie kaip Luvox, Prozac ir Zoloft (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai arba SSRI) arba Anafranil (triciklis antidepresantas). Netipiniai antipsichoziniai vaistai, tokie kaip risperidonas ar aripiprazolas, taip pat buvo naudingi jaunimo, turinčio autizmo spektro sutrikimų, stereotipiniams judesiams.
Kokia perspektyva žmonėms, turintiems stereotipinių judėjimo sutrikimų?
Asmens, turinčio stereotipinį judėjimo sutrikimą, perspektyvos skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo. Jei sutrikimas atsiranda dėl vaistų, dažniausiai jis praeina savaime po kelių valandų. Stereotipinis judėjimo sutrikimas dėl galvos traumos gali būti nuolatinis. Visas formas dažnai galima sumažinti vaistais.
Ar galima išvengti stereotipinio judėjimo sutrikimo?
Nors gali būti neįmanoma išvengti stereotipinių judėjimo sutrikimų, simptomų atpažinimas ir veikimas jiems pasirodžius gali sumažinti savęs sužalojimo riziką.
Rekomenduojamas:
Psichinė sveikata: opozicinis iššaukimo sutrikimas
Kas yra opozicinis iššaukimo sutrikimas (ODD)? Opozicinis iššaukiantis sutrikimas (ODD) – tai elgesio sutrikimas, kai vaikas demonstruoja piktos ar niūrios nuotaikos, iššaukiančio ar kovingaus elgesio modelius ir kerštingą valdžią turintiems žmonėms.
Psichinė sveikata: prisitaikymo sutrikimas
Kas yra prisitaikymo sutrikimas (streso reakcijos sindromas)? Pritaikymo sutrikimas (reakcijos į stresą sindromas) yra trumpalaikė būklė, kuri atsiranda, kai labai sunku susitvarkyti arba prisitaikyti prie konkretaus streso š altinio, pvz.
Psichinė sveikata: reaktyvus prieraišumo sutrikimas
Kas yra reaktyvaus prisirišimo sutrikimas? Reaktyvaus prisirišimo sutrikimas (RAD) yra vaikų, kurie galėjo būti labai aplaidžiai prižiūrimi ir kurie nesukuria sveiko emocinio ryšio su savo pagrindiniais globėjais (dažniausiai savo motinomis) iki 5 metų amžiaus.
Psichinė sveikata: paranojiškas asmenybės sutrikimas
Paranoidinis asmenybės sutrikimas (PPD) yra viena iš būklių, vadinamų „A klasterio“asmenybės sutrikimais, kuriems būdingas keistas arba ekscentriškas mąstymas. Žmonės, sergantys PPD, taip pat kenčia nuo paranojos, nepaliaujamo nepasitikėjimo ir įtarumo kitais, net kai nėra jokios priežasties įtarti.
Psichinė sveikata: somatinių simptomų sutrikimas
Kai kurie žmonės per daug ir nerealiai nerimauja dėl savo sveikatos. Jie labai nerimauja dėl susirgimo arba yra įsitikinę, kad serga, net ir po to, kai medicininiai tyrimai rodo, kad neserga. O šie žmonės nedideles sveikatos problemas ar normalias organizmo funkcijas dažnai klaidingai interpretuoja kaip rimtos ligos simptomus.